BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rūkymas - aš taip, o tu ?

http://youtu.be/FJt7gNi3Nr4

Kiekvieną dieną pastebime rūkančius paauglius visur - už kampo, prie kavinių, stotelėse … Kodėl ? Kas verčia juos pradėti ? Kas neleidžia jiems pabaigti ?

Pradėkime nuo to, kad sakydama “jie”, “jos” ir t.t. aš nesakau, kad neesu prie jų. Nes aš esu. Kitas dalykas : sako, kai pabandai, nebegali sustoti. Iš patirties sakau : pirmas bandymas ne visada įsiręžia į atmintį ar sukelia priklausomybę. Dažniausiai viskas ateina vėliau.

Pamenu, kai kažkada tėvai nenorėdavo, kad bendraučiau su tam tikrais draugais, aš tik suprunkšdavau, nesuprasdama kame esmė. Dabar suprantu, kad jie buvo teisūs, bet tik iš dalies. Kadangi jie niekad nepatikėtų kur ir su kuo aš pirmą kartą rūkiau.

Rūkymo mada turbūt egzistavo visais laikais. Tik seniau ji buvo populiaresnė tarp inteligentų, meniškų žmonių. O dabar viskas keičiasi - rūko jauni žmonės ir menininkai.  Nežinia kas tai įtakoja, ir kaip tai atsilieps žmonėms. Turbūt ne kartą pamatę rūkantį paauglį pagalvojote : “Jis per jaunas. Kas jam leidžia ? Jis savižudis. Jis kenkėjas … ” . Bet niekada nepagalvojote ar niekas neverčia jo rūkyti. Ir aš šneku ne apie bendraamžių spaudimą, nors jis ir egzistuoja, o apie kad ir sunkų gyvenimą. Pirmą kartą nepajutau, bet vėliau atradau tą dalyką - pats veiksmas : “pridedi cigaretę prie lūpų, įtrauki, įkvepi į plaučius ir iškvėpi” ramina. Kartais vienintelis šis dalykas padeda nusiraminti, užsimiršti.

Priklausomybė atsiranda su laiku ir kaip visada - kuo toliau, tuo daugiau. Iš tiesų yra tikrai sunku pripažinti sau ir kitiems, kad esu nuo kažko priklausomas. Laikui bėgant pats suvoki, kaip apgailėtina yra nuo kažko priklausyti. Tai yra pirmas žingsnis link išgijimo.  Tačiau kartais nesupranti to. Arba tiesiog nenori suprasti.

Bene sunkiausiai suprantu tokį dalyką, kaip nerūkantys žmonės stumiantys ant rūkančių. Aš vadovaujuosi paprastu dalyku : tu gyveni, nerūkai, tavo gyvenimas yra gražus - good for you; aš gyvenu, rūkau ir mano gyvenimas yra gražus - good for me. Then why everyone is so unhappy ? Šiuolaikiniai žmonės, mano akimis, yra labai keisti - jiems viskas nepatinka, viskas negerai, o jeigu kažkam geriau, jie darys viską, kad taip nebūtų.

Ir dar vienas dalykas, sulaukęs mano kritiško žvilgsnio :  cituoju “Kas antras lietuvis rūko” . O pačiame straipsnyje aprašyta, kad kas antras lietuvis yra bandęs rūkyti. Pavyzdys apie lietuviška spaudą.

Vienas mane sužavėjęs straipsnis (demotyvuojantis rūkymą) :

“Tarp pirštų smilksta cigaretė
Skaičiuodama tąsias sekundes
Ir glaudžiasi prie lūpų kaip koketė
Užčiaupdama nebylų skundą
(redakcijai autorius žinomas)

Na, garbės žodis, idiotiškas klausimas. Niekas tokių klausimų sau nekelia. Kad į tokį klausimą atsakytum…, ką ten atsakytum, pradžiai nors sau iškeltum, reikia būti supratingu ir nuovokiu.

Pažvelgti į save iš šalies, suprasti save ir aplinką, išanalizuoti savo veiksmų priežastis ir pasekmes. Reikia, kad logiški argumentai būtų svarbesni, nei draugų nuomonė. Jau net nekalbant apie nors! O tai pro vieną ausį įeina, pro kitą - išeina.

Būtent, visokie pamokymai eina pro ausis, o ne per ausis, nes jei eitų per ausis, vidurkelyje atsidurtų smegenyse ir gal paliktų kokį pėdsaką. Ar dabar jie pėdsaką palieka? Gal kokį nežymų rėželį, kai šaukia iš virtuvės eiti valgyti. Na, o jei esi mergina ir rūkymu bandai suliesėti, tai aišku, tokie šūkavimai padaro ne ką didesnį įspūdį, nei cigaretės žiežirbos skylutė pėdkelnėse. Ir išvis, vaikinams lengviau rūkyti. Ne vien dėl to, kad jie pėdkelnių nenešioja. Kur jau ten…

„Kancaras” dantyse - bet kurio vaikino kietumo ženklas. Tam kietumui nemaišo nei pageltę dantys, nei šūdo dvokas iš burnos. O galvojat, kad nuo nikotino susiaurėjusios kraujagyslės ir dėl to susilpnėjusi erekcija daro neigiamą įtaką kietumui? Jokiu būdu. Vien keldami tokį klausimą ir naudodami tarptautinius žodžius, pasirodysit esą moksliukai ir tai automatiškai reikš, kad aptariami vaikinai yra ne tokie, kaip jūs, t.y. kieti.

Ir jie tai galės įrodyti pageltusiais nuo tabako pirštais, sugniaužtais į kumštį. Jei pavys. Nes bėgikams reikia kvėpuoti gerai. Čia cigaretės maišo. Bet kieti vaikinai nelaksto, o slenka iš lėto, šlifuodami šaligatvius. Jie tokie kieti, kad ant asfalto paskui save palieka baltą dryžę. Oi, pala, čia ne nuo kietumo, o žymė nuolatinio skrepliavimosi. Nenukrypstam nuo temos ir vėl skaitom pastraipą nuo pradžios.

O mergina su cigarete dantyse? Kokias mintis ji sukelia? Ar pavadins ją kas kieta ar kokete? Vargiai. Greičiau jau kitu vardu iš tos pačios raidės. Ar taip teisinga? Kodėl prasmirdimas dūmais vieniems reiškia kietumą, o kitoms nebe? Kodėl į arkliško geltonumo dantis vieniems žiūrima pro pirštus, o kitoms prikišama, kad jos esą neprisižiūrinčios? Ar taip pasireiškia rūpestis ir džentelmeniškumas? Lygybė turėtų būti visiems. Kodėl negalima visiems ir visoms išreikšti savęs?

Smalini plaučiai turi būti kiekvieno vaikino ir merginos pasirinkimo reikalas. Plaučių vėžys - lygiai visiems. Jokios diskriminacijos. Katarakta ir aklumas - be suvaržymų. Širdies ligos - susimildami, kuo merginos blogesnės? Negi tai, kad cigarečių teršalai daro įtaką ir būsimoms kartoms, nes kiekviena mergina savyje nuo gimimo nešioja visas kiaušialąstes, gali būti stabdžiu įgyvendinti savo nepriklausomybę? Ar girdžiu kažkokį suaugusį balsą vapant apie atsakomybę? Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Suaugusiųjų šnekos apie rūkymo žalą yra tokios skystos, kad dūmas prieš jas atrodo kietas kaip deimantas. O neatrodo, kad šaukštai jau po pietų? Kur buvot, kai labiausiai reikėjo, kai norėjosi žįsti ne degantį pagaliuką, o mamos krūtį? A, taip, tada reikėjo dirbti ir uždirbti. Pragyvenimui ir vystyklams. Na gerai, čia užskaitom. O kur tada buvot, kai reikėjo daugybės dėmesio mano augimui ir mano pasaulio formavimuisi? A, taip, tada reikėjo dirbti ir uždirbti. Pragyvenimui ir automobiliui. Automobilis - kieta. Gerai, čia irgi užskaitom.

O kur tada… Oi, jau dabartis nejučia priartėjo. Vienžo, supratot mintį - mes nekalti, o aplinka kalta. Taškas. Ir draugų nuomonė - svarbiausias rodiklis. Taškas. Ir tolimiausia ateitis - kita savaitė. Taškas. Ir žinome geriau, kas mums gerai. Taškas. Juk esame protingesni. Daugtaškis.

Daugtaškis palieka atvirą antraštės klausimą. Ginčuose gimsta tiesa. Kiekvieno pareiga - nuspręsti pačiam. Kiekvieno teisė - nuspręsti teisingai.”

Patiko (6)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. Aš nežin, kažkaip nesu prieš rūkimą, nors pats ir nerūkau ir artimiausiu metu nežadu.

    O va, kas dėl pastebėjimo, jog viskas ateina su laiku, tai tas tiesą. Kartą ir Jurgys bandė parūkyt, bet greitai į tūliką išbindzino ir ten vėmė ne tas žodis. Ką jau padarysi, pas Jurgy lėvas organizmas, tai negali jis sau leisti tokios prabangos, kaip rūkymas. Vienąkart pabandžiau ir rukaliu netapau.

    O šeip iki lygybės dar ujujujujujuju kaip toli…. reiks dar kelių amžių, bet jau daug kur pasiekta. Bent jau panikių nebedegina ant laužų už netinkamą elgesį ir nebegrūda į kaleimus, tai pasiekta ir net lebai daug. bet kas su požiūriu teks…. palaukt

    O šeip good luck for ya

Rašyti komentarą